Savireguliacija ir psichohigiena (streso valdymas)
Vadovavimo įgūdžių tobulinimas ir vadovavimo psichologija
Projektų kūrimas ir paraiškų pildymas
Tarpkultūrinis mokymasis
Pastaba: teminių seminarų dienų skaičius priklauso nuo mokymosi poreikių ir Jūsų pasiryžimo investuoti į savo mokymąsi. Visur akcentuojame ugdymosi/mokymosi proceso svarbą – kuo ilgesnis procesas, tuo didesnio galima tikėtis rezultato, tuo didesnis ir ilgalaikiškesnis rezultatų poveikis.
Tai programos, kurios remiasi tęstinio mokymosi proceso teikiamomis galimybėmis. Skirtingos programos būna įvairios trukmės ir turi skirtingus etapus, tačiau visoms joms būdinga ši esminė, mūsų praktikoje patikrinta ir pasiteisinusi struktūra:
Susiorientavimas. (Įvadiniai susitikimai, asmeninių mokymosi tikslų sukonkretinimas).
Motyvuojantis patyrimas. (Patys edukatoriai patiria mokymosi procesą kaip dalyviai).
Patyrimo generalizavimas ir konceptualizavimas. (Asmeninės išvados ir atradimai remiantis asmenine patirtimi).
Stebima praktika (ugdomųjų programų įgyvendinimas stebint patyrusių konsultantų darbą arba dirbant asistentais).
Lydima praktika (edukatoriai savarankiškai dirba su savo ugdytiniais stebimi patyrusių konsultantų).
Savarankiška praktika su supervizijomis pagal poreikį.
Supervizija – tai profesinių santykių konsultavimas, skatinantis ir padedantis darbuotojui, grupei, komandai įvertinti savo profesinę veiklą, numatyti veiklos tobulinimo kryptis, siekiant padidinti darbuotojo socialinę ir profesinę kompetenciją bei organizacijos veiklos efektyvumą.
Supervizija skatina kompetencijos ir profesionalumo plėtotę per refleksiją.
Supervizija padeda analizuoti ir spręsti neišvengiamus profesinėje veikloje konfliktus.
Supervizija skatina organizacijos efektyvumą ir padeda gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Supervizija būtina aukštos kvalifikacijos specialistams, mokytis pasirengusioms grupėms, komandoms, organizacijoms, planuojant permainas ir jas įgyvendinant. Supervizija yra asmeninio/profesinio tobulėjimo priemonė, ypač tose srityse, kuriose darbo sėkmė priklauso nuo dalykinių santykių bei darbuotojų, vadovų ir organizacijos klientų tarpusavio bendradarbiavimo.
Dažniausiai pasitaikančios supervizijos temos:
darbo su klientais problemos;
bendradarbiavimo tarp kolegų, padalinių ar komandos narių sunkumai;
organizacijos tolimesnio vystymo, ateities ar reorganizavimo klausimai;
vadovavimo klausimai bei sunkumai;
asmeninė profesinė karjera, profesinis vaidmuo, profesinis „perdegimas“ etc.
Individuali supervizija
Tai konsultavimo procesas, skirtas vadovams ir bet kurios kitos grandies darbuotojams, turintiems sunkumų savo profesinėje veikloje ir norintiems juos spręsti. Rekomenduojamas susitikimų skaičius – 10-12.
Grupės supervizija
Tai konsultavimo procesas, skirtas tos pačios srities specialistų iš skirtingų institucijų grupei arba tos pačios institucijos vieno lygmens darbuotojams, nesusaistytiems hierarchiniais ryšiais. Grupės dydis iki 8-10 asmenų. Rekomenduojamas susitikimų skaičius 10-12. Užsiėmimų trukmė 2-3,5 h.
Komandos/darbinio kolektyvo supervizija
Tai konsultavimo procesas, skirtas komandoms ir darbiniams kolektyvams, norintiems spręsti vidines bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo su klientais gerinimo problemas, keisti organizacinę struktūrą ir kultūrą, pasitikti ir priimti su pokyčiais susijusius iššūkius. Rekomenduojamas susitikimų skaičius – 10-12.
Programą sudaro 3 seminarai. Kiekvieno seminaro trukmė 3 dienos (nuo penktadienio popietės – iki sekmadienio popietės). Grupės dydis: 12 dalyvių. Iš jų gali būti dauguma klasės vaikų tėvų ir pora mokytojų. Grupėje gali dalyvauti vienos mokyklos paralelinių klasių tėvai ir mokytojai. Vaikų amžius nesvarbu. Programa tinka ir pradinukų, ir aukštesniųjų klasių moksleivių tėvams. Svarbu, kad tėvai būtų neabejingi savo vaikams, norėtų ką nors daugiau dėl savo vaikų padaryti, siektų pagerinti tarpusavio santykius su vaikais ir su kitais tėvais. Neišvengiamai jie taps ir mokytojų pagalbininkais. Pagrindinės temos:
Tėvų iniciatyva. Aktyvus dalyvavimas.
Tėvų vaidmuo savo vaikų auklėjime – esminės ugdymo kompetencijos.
Bendradarbiavimo erdvė ir principai.
Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas. Laukiami rezultatai:
Tėvų tarpusavio bendradarbiavimas.
Geresnis tėvų ir vaikų tarpusavio supratimas.
Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.
Neformaliojo ugdymo kompetencijos ir laikysena.
Konkrečios veiklos, patrauklios ir vaikams, ir tėvams.
Mokyklos bendruomenės aktyvumas.
Socialinės tėvų ir vaikų kompetencijos.
I seminaro turinys:
Susipažinimas. Įvadas, mokymosi tikslai, lūkesčiai.
Grupės susiformavimas: užduotys, kuriančios efektyvaus bendradarbiavimo patyrimą.
Užduočių aptarimas – mokymasis iš patirties.
Išvados apie bendradarbiavimą ir planai ateičiai.
Namų darbas – kitų tėvų įtraukimas, kontaktai su jais, veiklų planavimas
II seminaro turinys:
Namų darbų aptarimas – kaip sekėsi, ką dar reiktų pastiprinti?
Vadovavimo stiliai ir motyvavimas.
Grupių valdymas, darbas su grupėmis.
Neformaliojo ugdymo principai ir jų pritaikymas nepamokiniuose užsiėmimuose.
Mokytojų vaidmuo ugdyme.
Tėvų vaidmuo vaikų auklėjime ir ugdyme.
Praktinių užsiėmimų vaikams ir su vaikais planavimas.
Praktika:
Tėvai parengia veiklas, užsiėmimus, renginius savo vaikams ir kartu su savo vaikais. Praktikos metu veiklos arba planuojamos ir organizuojamos, arba jau įgyvendinamos. Dažnai šios veiklos būna tikras siurprizas vaikams, kurie net svajoti negalėjo, jog jų tėvai visa tai sugeba. Bendra veikla labai suartina, atsiranda pagrindas geresniam tarpusavio supratimui, įsiklausymui, pagarbai, bendradarbiavimui. Tėvams tai – saviraiška. Vaikams – nepakartojama tėvų dovana, pati didžiausia, kokią tik jie gali gauti. Mokytojams – didžiulė pagalba, ypač neformaliojo, užklasinio ugdymo procesuose. Bendra patirtis būtinai aptariama, daromos išvados, patyrimas įsisąmoninamas, kad įgytos kompetencijos galėtų būti pritaikomos kitose gyvenimo srityse.
III seminaro turinys:
Veiklų, įgyvendintų praktikoje, aptarimas. Mokymasis iš patirties: Supratimai, atradimai, iššūkiai, klausimai.
Suplanuotų, bet dar neįgyvendintų, veiklų analizė ir pabandymas saugioje erdvėje (mokymosi grupėje).
Sunkesnių atvejų aptarimas – supervizija.
Įrankiai tolesniam ugdytojų (tėvų ir mokytojų) tarpusavio palaikymui – intervizija.
Veiksmų planas ateičiai (bendradarbiavimo ir vieni kitų palaikymo modeliai, struktūra).
Programos įsivertinimas.
Programą „Daugiau negu tėvai“ koordinuoja konsultantas ir mokymų vadovas Žilvinas Gailius
